Dèpi konmès a lajan pa adan ou pé sèvi kon ou vlé épi sé zouti-la ki la la, sèlman pa fè-yo sòti adan larèl a-yo é toujou sonjé di sé amicale des ouragans ki mèt a-yo.
(Sit-lasa fèt pou on ékran a owdinatè ki tini on rézolisyon 1024 x 768 alamonté)

Atlas a siklòn o Zantiy fransé
Gwadloup  •  Matinik  •  Sen-Bawtélémi  •  Sen-Mawten

Depuis 1950 | 1851-1949 | 1635-1850

Mòso a atlas lasa ka sanblé é ka dékatyé tou sé siklòn twopikal la (ki sé ti-siklòn, gwo-siklòn, manman-siklòn) ki chouboulé yonn omwens adan sé lilèt fransé-la a lé Piti-zantiy la dèpi lanné 1851 jis 1949. Chwa-la fèt dapré chouk ofisyèl a lakonésans si siklòn HURDAT (HURricane DATabase) Sant nasyonal a siklòn Miami (National Hurricane Center) ka jèsyonné. Chak boulvès-la ni on fèy plen pòtré é on démomaké ki doué sèvi pou piméyè konprinézon asi travèsé é déga i fè asi sé téritwa fransé-la é osi asi sé lézòt lilèt a lawk antiyè la. Adan-y, ou ka touvé rakontaj oben démokozé, tèks a jounal isidan antan-lasa (frankopal kon anglopal), maké o òksèvasyon a lamétéyo.

Nèftaj : Maws 2023

Siyanka ou ni difikilté pou rantré adan : tapé kotési

Kijan pou sèvi épi-y
(Ou ké bizwen Adobe Acrobat Reader)


Kréyasyon - Sé "Amicale Des Ouragans" (on sosyété Misyé Alain Gillot Pétré mèt si pyé) ki ka jéré atlas-lasa.
Voyé on koudzyé asi larèl a asosiyasyon-la


Francais | Kréyòl | English

Apèsi a vizit-la
(Tapé si vinyèt-la pou grandi-y)

Site réalisé par François BOREL, Roland MAZURIE et Jean-Claude HUC
Copyright © 2021-2023 - Tous droits réservés - Mentions légales - Nous écrire